Rudenio vėjas
Skrenda virš miesto
Beldžia į langą
Ir vardo neklausia
Paliečia veidą
Ir vėl sugrąžina
Pamestą mintį
Bet sapną nutraukia
Viską nušluoja
Ir neša į dangų
Vasaros aidą
Voratinklį tankų
Visos dvejonės
Tarsi ant delno
Raitelis joja
Nors žirgas be balno
Vėjas laukinis
Mums suvelia plaukus
Bet nebepabunda
Jau miegantis laukas
Raganos švilpia
Kviesdamos velnią
Bet vėjas stipresnis
Pabaigą skelbia
Užpučia žvakę
Atvėręs bedugnę
Jis taip išmėgina
Saugančius ugnį
Vėjas beprotis
Vėjas beribis
Liūdesio draugas
Pilnas gyvybės
Pilnas dejonių
Pilnas vienatvės
Trenkiantis lietų
Į grindinį gatvės
Jo veriantis balsas
Per tuštumą juodą
Suteikia viską
Nors nieko neduoda
Bet tie, kurie mato
Amžiną šviesą
Žino: tai vėjas
Sakantis tiesą
